- pliūtyti
- pliū̃tyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo), pliùtyti šnek. 1. tr. NdŽ negražiai, laistant srėbti: Putrą pliū̃tyja, talabutyja – papampsi kai veršis! Škn. | refl.: Ko čia pliū̃tyjies! Škn. 2. intr. Šts viduriuoti: Turbūt jis kolera (cholera) serga: pliū̃tija ir pliū̃tija ištisas dienas, ir nė kiek viduriai nesukietė[ja] Mžk. Karvė, triaušių priėdusi, pliùtija J. 3. intr. taukšti, tauzyti niekus: Ot, pliùtija, kas an seilės žuej[o] Rod. Pliū̃tiji pats nieko nežinodamas Ktk. Vakarais vyrai sueję pliūtija – geriau pančius suktų Sld. \ pliūtyti; išpliūtyti; pripliūtyti
Dictionary of the Lithuanian Language.
